Planetos tarša kelia nerimą verslui: siūlo, kaip elgtis tvariau

Kai pasaulį sujaukė koronaviruso pandemija, paaiškėjo, kad galime gyventi švariau. Žinoma, tai nulėmė pandemijos iššaukti ribojimai – kasdienis gyvenimas buvo apribotas, dauguma sektorių veikė arba smarkiai mažesniais pajėgumais arba neveikė iš viso. Paskaičiuota, kad 2020 m. balandžio mėnesį šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija sumažėjo 17 proc. palyginti su 2019 m. balandžiu. Sumažėjimas fiksuotas kaip tik tuo metu, kai daugumą pasaulio šalių kaustė karantinai. Visgi šylančio klimato padariniai ir toliau kelia didelę grėsmę. Lyderystę, kovojant su klimato kaita, pasiruošęs priimti ir verslas, tiesa, vartotojams supratimo dar trūksta.

Verslas turi veikti tvariais principais

Gediminas Mickus, siuntų pristatymo ir transportavimo paslaugas teikiančios bendrovės „Smartpost Itella“ vadovas Baltijos šalims sako, kad ypač elektroninėje komercijoje ir transportavimo ar logistikos sektoriuose veikiantis verslas turėtų veikti tvariais principais. Pasak G. Mickaus, norint pasiekti apčiuopiamų rezultatų, labai svarbu, kad iki 2030 m. įmonės bent perpus sumažintų išmetamų teršalų kiekį, o 2050 m. jų veikla apskritai taptų neutrali klimatui.

„Būdami „Posti“ grupės dalimi, esame įsipareigoję iki 2040 m. sumažinti išmetamų teršalų kiekį iki nulio. Tai reiškia, kad sumažinsime bent 90 procentų visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kurias net netiesiogiai sukelia mūsų veikla. Likę 10 procentų, kurių mes negalime kontroliuoti, bus visam laikui pašalinti iš atmosferos”, – pasakoja „Smartpost Itella“ vadovas. 

Pirmoji pasaulyje išsikėlė nulinį tikslą  

 Įmonė planuoja sumažinti savo veiklos išmetamų teršalų kiekį iki nulio – tai apima ir netiesiogines emisijas, kurias sukelia, pavyzdžiui, darbuotojų komandiruotės ar perkami produktai. Likusios emisijos, anot G. Mickaus, yra emisijos, kurių išvengti neįmanoma, tačiau įmonė įsipareigoja jas pašalinti visam laikui iš atmosferos. Jau yra būdų, kaip jas pašalinti, vienas jų – anglies dioksido laidojimas jūros dugne.

Mickus pažymi, kad „Posti“ buvo pirmoji logistikos įmonė pasaulyje, kurios grynasis nulinis tikslas buvo patvirtintas iniciatyvos „Science Based Targets“ kaip atitinkantis klimato mokslą. „Patvirtintas grynasis nulinis tikslas įmonei – tai lyg Paryžiaus susitarimas vyriausybei dėl klimato kaitos mažinimo, o „Posti“ yra įsipareigojusi pasiekti tikslus dešimčia metų anksčiau, nei reikalaujama Paryžiaus susitarime. Logistikos srityje tokie klimato mokslu pagrįsti ir patvirtinti tikslai yra itin reti, tačiau tikimės, kad kitos įmonės paseks šiuo pavyzdžiu”, – teigia G. Mickus.

Vartotojai nepasiruošę mokėti daugiau

Pastebima, kad tvarumo skatinimas versle kol kas dar nebūtinai reiškia ir didesnį vartotojų dėmesį. „Smartpost Itella“ atlikta apklausa rodo, kad pirkėjai nėra pasiruošę mokėti šiek tiek daugiau už siuntos pristatymą vien dėl to, kad ją pristato tvarus verslas. Mokėti daugiau būtų pasiruošę tik 21 proc. lietuvių, 22 proc. estų ir 33 proc. latvių.

 Apklausos duomenys, anot G. Mickaus, verslo neatbaido nuo noro tapti klimatui neutraliu, o ir yra ne vienas tvarus būdas, leidžiantis įmonėms veikti švariau ir taip mažiau kenkti planetai.

 „Klientų nuomonė mums labai svarbi, mes kaip verslas nuolat ieškome tvaresnių veiklos būdų, kurie nepakenktų galutiniam vartotojui – t.y. nedidintų paslaugų kainų. Mes jau naudojame ekologiškesnį kurą, maršruto optimizavimo programėlę bei elektrinius mikroautobusus visose Baltijos šalyse, kur tai daryti leidžia infrastruktūra. Negana to, automatizuojame siuntų rūšiavimo ir pristatymo sistemas. Verslas, nepriklausomai nuo veiklos srities, gali rasti būdų, kaip kasdieniuose procesuose pritaikyti tvaresnius sprendimus”, – sako G. Mickus. 

Globalinio virimo era su per mažai ambicijų

Kad noras ir veiksmai tausoti aplinką privalo būti kur kas ambicingesni, įrodo ir pastarojo laikotarpio įvykiai. Praėjusi vasara vėl buvo pilna prastų naujienų – pasaulį siaubiančios stichijos, liepos mėnuo fiksuotas kaip karščiausias per 120 tūkst. metų, o Jungtinių Tautų generalinis sekretorius grėsmingai paskelbė: „Globalinio atšilimo era baigėsi, prasidėjo globalinio virimo era”. Europos Sąjunga, o tai reiškia, kad ir Lietuva, yra išsikėlusi tikslą iki 2050 metų tapti neutralia klimatui Bendrija, o iki 2030 m. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bent 55 proc. Tačiau kai kurie klimato ekspertai sako, kad tokie tikslai neambicingi, o Jungtinės Tautos pavojaus varpais skambina sakydamos, kad laiko stabdyti katastrofiškas klimato kaitos pasekmes darosi vis mažiau.

Dėl šiltnamio dujų prastėjantys klimato kaitos rodikliai daro poveikį visam pasauliui, taip pat ir Lietuvai. Pavyzdžiui, stichijų padarytos žalos sumos atrodo neįtikėtinai. 2022 m. kiekviena iš dešimties daugiausiai žalos po savęs pasaulyje palikusių stichijų pridarė nuostolių už mažiausiai 3 milijardus dolerių. Nors kartais tokie įvykiai atrodo toli nuo Lietuvos, tačiau pasekmes jaučiame ir mes. Klimato kaita išbalansuoja natūralų gyvūnų ir augalų ritmą, Lietuvoje ima veistis invazinės rūšys, kurios kenkia vietinei florai ir faunai. Dėl šiltėjančio klimato mūsų šalyje po truputį nyksta tradiciniai Lietuvos medžiai – ąžuolai, uosiai, eglės.

Ragina nustoti užsiimti greenwashingu

„Smartpost Itella“ vadovas G. Mickus akcentuoja, kad einant šviesesnio rytojaus link labai svarbu atkreipti dėmesį ir į žiedinės ekonomikos bei antrinio panaudojimo principus. Mat dabartinė vartotojiškumo kultūra lemia kai kuriuos sunkiai suprantamus rodiklius. Pavyzdžiui, šiuo metu planetoje jau yra pagaminta tiek drabužių, kad jų užtektų aprengti šešias kitas kartas.

Pasak G. Mickaus, verslai turi būti visiškai atviri apie savo poveikį aplinkai ir nustoti užsiimti vadinamuoju greenwashingu. „Tai žaliasis smegenų plovimas, kai kartu su visuomenėje augančiu susirūpinimu aplinkosauginėmis problemomis, daugėja ir įvairių organizacijų bei įmonių, kurios bando tuo pasinaudoti, pateikdamos save kaip aplinkai draugiškas ir tvarias, tam kad užmaskuotų savo taršią veiklą. Neretai tam tikri raktažodžiai – tvarus, draugiškas gamtai, žalias, ekologiškas – mūsų kasdienybėje nieko nereiškia arba yra tiesiog akių dūmimas. Dėl to labai svarbu atsakingai rinkti žodžius ir komunikuoti”, – teigia G. Mickus.

Daugiau naujienų

Rodyti daugiau naujienų